четверг, 4 августа 2011 г.

Day 10 — Someone you don’t talk to as much as you’d like to

Labas, Godute,

Perskaičius šitos dienos temą iškart pagalvojau apie tave. Net nežinau, ką dabar galėčiau pasakyt. Žinau, kad buvau nekokia draugė šiuos metus ir labai dėl to gailiuosi. Gal čia dėl atstumo tarp mūsų, gal dėl to kad šiemet pati apturėjau pakankamai rimtų problemų kurias reikėjo spręst.. Nežinau, galiu susirast belenkiek priežasčių, bet vis tiek jausiuos kalta.

Ta žinutė, kurią parašei tumblery neseniai.. Žinok, labai labai pasiilgau tavęs, tikrai, ir labai noriu, kad žinotum, jog aš visada čia, tu visada gali man parašyt ar arba padaryt tinychat'ą kokį ir pan.. Žinau, kad kartais man užtrunka amžinybę atrašyt, bet galų gale aš tai padarysiu, pažadu.

Kadangi šią vasarą leidžiu Edinburge ir net nelabai ilsiuosi tikrąja to žodžio prasme, labai dažnai prisimenu tas dvi dienas Marijampolėje ir kaip faina buvo pagaliau susitikt su tavim, susipažint su Greta, vaikščiot po miestą, sėdėt parke ir gert alų. klausytis Hurts ir The Temper Trap, vaikščiot po naktinį miestą, suptis ant supinių, nemiegot naktim, eit kavos į statoilą kažkur antrąnakties, gulėt ant stogo ir žiūrėt į krentančias žvaigždes ( beje, tą naktį Marijampolėje pirmąkart pamačiau krentančią žvaigždę : ). Ir šiaip visokie mūsų dalykai, Heinekenas, nemokama Cola ir kaip visada laimėdavai vis naują ir naują buteliuką, mentoliniai Lucky Strike ir arbata toj kėplyklėlėj kai lijo už lango : ))

Labai labai pasiilgau,

labai tikiuosi pamatyt tave rugsėjį,

lida

ps. dabar prisiminiau kai kaip tik susipažinom žaidėm robot unicorn attack : ))) gerigeri laikai

1 комментарий: