lydia - smile, you've won
lydia - smile, you've won
lydia - smile, you've won
lydia - smile, you've won
lydia - smile, you've won
specialiai šįkart rašau lietuviškai, nes nenoriu, kad tu suprastum. nors net nežinau, ar skaitai šį blogą (slapčiai tikiuosi, kad ne), bet vis tiek.
atsimeni...?
tai buvo gruodžio pradžia. pirmos savaitės mūsų bendravimo. parodei man lydia, parodei 'hospital'. įsimylėjau juos, bet klausyt buvo skaudu - priminė tave. o aš nenorėjau eilinį kartą kankint savęs mintimis, svajojimais, fantazijom. tada dar abejojau tavim.
praėjo beveik trys mėnesiai. kiek daug visko įvyko per tuos mėnesius.. kiek džiaugsmo, meilės, ašarų, juoko...buvo. aš sėdžiu viena kambary, klausausi šios nuostabios grupės dainų ir bandau jomis padaryt sau taip skaudu, kad blogiau jau niekada nebebūtų. žinai, šitas metodas visąlaik veikia - jeigu skaudu klausytis kai kurių dainų, reikia sukt jas nesustojant ir po keliasdešimt kartų jau nebejauti nieko.
o dar aš galvoju. galvoju, kad tiek daug norėčiau tau pasakyt, parašyt, papasakot. bet manęs nepalieka mintys apie tai, kad mūsų geriausi laikai jau praėjo. mūsų rytai dienos naktys - viskas baigėsi. ir mes, net neprasideję, artėjam prie pabaigos - kur tu apkabinsi mane ir pasakysi, kad buvo gera susipažint ir bendraut, bet, deja, mūsų keliai išsiskyria čia ir dabar. galbūt dar paminėsi, kad tikiesi, jog kada nors susimatysim dar. žinodamas, kad to nebus.
trys mėnesiai. stebiuosi, kiek daug visko gali atsitikt žmogui per devyniasdešimt dienų. o aš pasiilgau mūsų pačioj pradžioj. iki rytų, dienų ir naktų.
Lida, kam tų pabaigų..
ОтветитьУдалитьale Rita nesąmonės vyksta kiekvieną dieną. neįmanoma be pabaigų nes viskas baigiasi anksčiau ar vėliau, bet šįkart taip nesinori. doh.
ОтветитьУдалитьtai nebaigt,šįkart : )
ОтветитьУдалитьdeja ne nuo manęs priklauso, nors gal ir nereikės
ОтветитьУдалитьaiii
visiškai pasimečiau
aš tau pm rytoj parašysiu, čia kažkaip baisu atvirai rašyt:D
ei,man atrodo,kad taip ir neparašei:D
ОтветитьУдалить